Mažiau sovietinio kvapo mieste

2015 m. Vilniuje nukeltos Žaliojo tilto skulptūros, 2021 m. pabaigoje nuo pjedestalo nukeltas Petras Cvirka, o pernai griuvo paskutinis didesnis sovietinis paminklas – Antakalnio kapinių sovietinių karių memorialas. Karas Ukrainoje dar kartą primena, kodėl tai yra blogis.

Paupio rajono konversija, sukūrusi ne vieną jaukų kvartalą gyventi ir dirbti, yra pavyzdys, kuria kryptimi galėtų keistis daugelis beveidžių miegamųjų rajonų. Kiemai gali tapti vieta, kur gyventojai randa visas laisvalaikio veiklas, o ne tik stovėjimo vieta automobiliams. Kartais tam užtenka sutvarkyti takų tinklą ir pastatyti suolelių. Pirmieji projektai jau pakeliui, jei gyventojai nori tokių pokyčių savo gyvenamojoje aplinkoje, savivaldybė kviečia kreiptis.

Pernai sukurtos Vilniaus ugdymo įstaigų architektūros taisyklės. Kam jos skirtos? Ilgi tamsūs koridoriai ir ratais juose vaikščiojantys mokinukai – seno planavimo mokyklose sunku permodeliuoti ir socialinį gyvenimą. Naujos ugdymo įstaigos bus kuriamos pagal šias taisykles – tokios, kuriose leisti laiką bus gera visiems. Plačiau apie jas: pletra.vilnius.lt.

Prieš dvejus metus Vilniaus suformuluotos 10 geresnės architektūros taisyklių virsta konkrečiais projektais mieste, ir pernai tai ypač pasimatė gatvėse su atvirais pirmais aukštais, automobilių neužstojamais fasadais, požeminėmis stovėjimo aikštelėmis.

Prieš metus suformuluotas naujasis Vilniaus gatvių standartas su 12 esminių punktų pernai jau virto darbais mieste – jaukesnėmis ir žalesnėmis gatvėmis. Standartas bus tobulinamas, atsižvelgiant į praktikoje pastebėtus trūkumus.

Apšvietimas mieste turi daug funkcijų – nuo patogumo ir saugumo užtikrinimo iki architektūros išryškinimo ir miesto identiteto kūrimo. Standartas jau beveik baigtas, netrukus išvys dienos šviesą. Naudojami šviestuvai pakeisti į taupų, mažesnę įtaką klimatui darantį LED apšvietimą.