Karas, pakeitęs pasaulį, labai palietė ir Vilnių. Teko stabdyti dalį darbų ir galvoti, kaip skubiai galima padėti Ukrainai ir ukrainiečiams. Kova informaciniame lauke, parama Ukrainai, ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimas ir integracija į Vilniaus kasdienybę – visa tai šiemet sudarė didelę visų vilniečių gyvenimo dalį.
Už Ukrainą. Prieš tironiją
Kova už Ukrainą informaciniame lauke.
Karo išvakarėse tokios pagalbos Vilniaus mero paprašė Kyjivo meras. Vilnius reagavo greitai – atsirado užrašai ant Savivaldybės pastato ir prie Rusijos ambasados, į ją vedanti gatvė pervadinta Ukrainos Didvyrių gatve, atsirado ir kelio ženklai, nurodantys, kas yra agresorius, visa tai padėjo Vilniui gauti tarptautinę tribūną ir padėti skleisti Ukrainos žinią.
PAGALBA UKRAINIEČIAMS VILNIUJE
Integruoti kelias dešimtis tūkstančių ukrainiečių per trumpą laiką – ir Vilniui tai pavyko. Vilniečiai suteikė nakvynę, Savivaldybė sukūrė mentorystės programą, mokė lietuvių kalbos, mokėjo socialines išmokas, padėjo susirasti darbus ir spręsti kasdienes problemas.
KARO PABĖGĖLIŲ REGISTRACIJOS CENTRAS VILNIUJE
Kartu su Vidaus reikalų ministerija ir partneriais vos per vieną savaitgalį sukūrėme veikiantį didžiausią Lietuvoje ukrainiečių karo pabėgėlių centrą, kuris veikė apie 5 mėnesius.
PAGALBA UKRAINAI
Vilnius Ukrainai paskyrė daugiau nei 1,3 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketą. Taip pat rinko, pirko ir vežė tai, ko trūko pirmiausia: generatorius, stiklus, tai pat ir smulkesnius būtinus daiktus.
PARAMA KITIEMS PROJEKTAMS
Karas Ukrainoje iškėlė ne vieną vilnietį, asmeniškai prisiėmusį atsakomybę už mūsų mieste įsikūrusius ukrainiečius. Savivaldybė mielai jungėsi su savo resursais prie visų akcijų, padėjusių geriau jaustis ukrainiečiams, ypač – mažiausiems jų. Tarp tokių projektų buvo ir Lauryno Šeškaus bei Olego Šurajevo iniciatyvos, reivas Ukrainai ir kiti projektai.
